Rodo sala: 2 dalis
Šiandienos maršrutas: Kalithea Springs -> Filerimos vienuolynas su savo ispūdingais povais -> drugelių slėnis -> Anthony Quinn įlanka ir kaip visada - daug patarimų.
Sekmadienis, rugsėjo 22 d, 2024 m.
Šiandien pusryčių metu susidėliojome dienos planą ir nusprendėme, kad pirmiausia norime išsimaudyti, nes vakar nė kojos piršto į vandenį neįmerkėme. Taigi, ilgai svarstyti nereikėjo – pirmas dienos tikslas: Kalithea Springs. Kadangi iki ten automobiliu beveik valanda važiavimo, ilgai nedelsdami leidomės į kelią.
Pasistatėme automobilį didelėje stovėjimo aikštelėje visai prie Kalithea įėjimo. Aikštelė nemokama – didelis pliusas, ypač tokioje populiarioje vietoje. O visai šalia dar yra nedidelis paplūdimys su daugybe gultų.
Pirma stotelė: Kalithea versmės (Kallithea springs)
Kalithea versmės – viena gražiausių Rodo salos vietų, kur istorija, orientalinė architektūra ir žydra Egėjo jūra tobulai dera. Nuo antikos laikų čia tekėjo gydomieji mineraliniai vandenys, o XX a. pradžioje italai pagal architekto Pietro Lombardi projektą šioje vietoje pastatė įspūdingą spa kompleksą.
Vėliau ši vieta buvo apleista, tačiau 2007 m. po ilgos restauracijos kompleksas vėl atgijo. Šiandien Kalithea Springs žavi orientaliniu stiliumi – arkos, kolonos, mozaikinės grindys, palmių sodai ir rotunda, iš kurios atsiveria vaizdas į Egėjo jūrą.
Kalithea architektūra idealiai įsilieja į aplinkinį kraštovaizdį tarp uolų, pušų ir jūros. Be to, ši rotonda – viena populiariausių vestuvių vietų visoje Rodo saloje.
Dienos bilieto kaina: 5 €. Bilietą galima įsigyti kasoje prie įėjimo.
Teritorijoje yra gražus, tvarkingas paplūdimys.
Krišolo skaidrumo vanduo puikiai tinka ne tik paprastam plaukiojimui bet ir snorkelingui (vasarą vandens temperatūra čia siekia iki 25 °C).
Teritorijoje yra įsikūręs nardymo centras bei kavinė. Taip pat čia galima išsinuomoti gultus su skėčiais.
Antra stotelė: Filerimos vienuolynas (Filerimos Monastery)
Nuo Kalithea versmių iki Filerimos – maždaug pusvalandis kelio. Automobilį galima palikti didelėje nemokamoje aikštelėje prie pat įėjimo.
Vos tik įžengėme į teritoriją, mus pasitiko pirmieji Filerimos „gyventojai“ – povai. Jie čia vaikšto visiškai laisvai, spalvoti, triukšmingi ir be galo fotogeniški.
Į dešinę veda nuostabi kiparisų alėja, kuri galiausiai atveda prie 18 metrų aukščio Filerimos kryžiaus.
Nuo jo apžvalgos platformos atsiveria puikus vaizdas į vakarinę Rodo pakrantę.
Pasukus į kairę nuo įėjimo patenkama į senovinio Ialysos miesto teritoriją. Skirtingai nei prie kryžiaus, čia įėjimas mokamas – 6 €. Šioje dalyje yra XIV a. vienuolynas, kurį prieš šimtmetį restauravo italai.
Archeologai šioje vietoje rado daug įdomių radinių: senovinės Atėnei skirtos šventyklos likučius, ankstyvosios krikščionybės koplyčią su išlikusiomis freskomis.
Už vienuolyno, rytinėje pusėje, stovi ir XI a. Kastro Filerimou liekanos, kurio dalis sienų sumūryta iš senosios šventyklos marmurinių blokų.
Šalia - vėjo suformuota medžių alėja, vedanti į dar vieną nedidelę apžvalgos aikštelę.
Iš ten matosi šiaurinė salos pakrantė.
Trečia stotelė: Drugelių slėnis
Drugelių slėnis skamba labai romantiškai, bet realybė šiek tiek kitokia – rugsėjo pabaigoje čia jau labiau vyrauja… tyla nei tūkstančių sparnelių šlamėjimas.
Slėnis padalintas į dvi dalis, o bilietas galioja abejoms. Pats slėnis labai gražus: medžiai, tilteliai, čiurlenantis upelis – čia galima maloniai pasivaikščioti gamtoje, pakvėpuoti grynu oru ir pasidžiaugti ramybe.
Įdomiausia dalis – pati slėnio istorija. Ilgai niekas nesuprato, kodėl būtent ši vieta tapo drugelių namais kol vienas vokiečių entomologas po dvejų metų stebėjimų tai išsiaiškino: čia gausu rytietiškų medžių. Pasirodo, drugeliai labai mėgsta jų sakų kvapą, kuris primena vanilę. Jie čia susirenka poruotis, todėl pavasarį iš kokonų išsirita tūkstančiai naujų gyventojų ir visas ciklas sukasi iš naujo.
Praktinė informacija:
• Bilietas kainuoja 6 € (liepą–rugsėjį), 3 € - kitu metu;
• Nuo lapkričio 1 d. iki balandžio 12 d. slėnis uždarytas;
• Vasarą atidaryta kasdien 08:00–18:00.
Beje, vos atvykę pirmiausia užsukome į šalia esantį „Butterfly Restaurant Bar“, nes po rytinių maudynių ir pasivaikščiojimo po Filerimos vienuolyną jau šiek tiek išalkome.
Užkandus – lėtas žygis per slėnį, kur net ir be tūkstančių drugelių galima smagiai praleisti laiką, ypač jei mėgstate gamtą.
Nors drugelių beveik ir nematėme, pasivaikščiojimas vis tiek buvo gana malonus.
Ketvirta stotelė: Pranašo Elijaus bažnyčia
Į šią vietą dauguma važiuoja ne tiek dėl pačios bažnyčios (nors ji miela, nedidelė ir gražiai įsiliejusi į peizažą), kiek dėl vaizdų.
Nuo 798 metrų aukščio kalvos atsiveria tokia graži panorama į Anthony Quinn įlanką, kad trumpam net pamiršti, kaip sunkiai čia užvažiavai.
O nuėjus už bažnyčios galima pasigerėti ir miesto panorama.
Kelias į viršų nėra labai paprastas. Jis status, vingiuotas, vietomis toks siauras, kad jei kas nors atvažiuoja priešais, tenka trauktis atbulomis ir melstis, kad nenukabintum veidrodėlių. Bet kai pagaliau užvažiuoji, supranti, kad adrenalinas buvo vertas šių vaizdų.
Penkta stotelė: Anthony Quinn įlanka
Anthony Quinn įlanka – viena garsiausių vietų Rodo saloje, ir visai nesunku suprasti, kodėl. Krištolo skaidrumo vanduo, stačios uolos ir ramios bangos – tikras atvirukų peizažas. Įlanka pavadinta aktoriaus Anthony Quinn vardu po to, kai jis 7-ajame dešimtmetyje čia filmavo Holivudo filmą „Zorba the Greek”.
Tik nereikia tikėtis minkšto balto smėlio – čia karaliauja akmenys, uolos ir net jūros ežiai, todėl maudymosi batai tikrai pravers.
Įlanka rami, be vėjo, todėl ji puikiai tinka povandeninio pasaulio tyrinėjimui – žuvų čia tiek daug, tik spėk dairytis. Dėl to ši vieta labai mėgstama snorkelintojų ir nardytojų.
Kadangi įlanka nedidelė, vasaros viduryje paplūdimiu tenka dalintis su daugybe žmonių. Jei norisi ramybės, geriausias laikas – ankstyvas rytas arba poo pietų. Apie 16 val., žmonių vėl sumažėja, tačiau yra minusas: visas paplūdimys jau būna pavėsyje.
Dėl akmenuoto kranto ir gylio Anthony Quinn įlanka nėra labai tinkama vaikams. Povandeninio pasaulio gerbėjai Faliraki miestelyje ras kelis nardymo centrus, jei reikia įrangos,. Čia yra vieni gražiausių rifų visoje Rodo saloje.
Išsimaudę susiruošėme atgal į viešbutį – laukė beveik valandos ilgio kelias, bet pakeliui dar spėjome pasigrožėti besileidžiančia saule.
Graži, rami ir įvairi diena – būtent to šiandien ir reikėjo.
Įdomu, ką atneš rytojus… 🤍
Armina
